Kodėl suomiai laimingiausia tauta pasaulyje?

Ar Suomija tikrai yra laimės etalonas ?

Net neabejoju, kad girdėjote, jog Suomija jau ne vienerius metus pelno laimingiausios šalies pasaulyje titulą. Kadangi esu suomis, draugai dažnai kreipiasi į mane su klausimu: „Kodėl suomiai laimingiausia tauta pasaulyje?“

Manote, kad turiu atsakymą? Deja, ne. Tiesą sakant, niekas manęs to net neklaustų, jei ne tie kasmetiniai reitingai. Ir, tiesą sakant, pats iki galo nesuprantu – kaip šalis, kurios šiaurinėje dalyje žiemą saulė nepakyla net 51 dieną iš eilės, gali būti laimės etalonas?

Kur suomiai geriausiai jaučiasi tada, kai kaimynas gyvena už dviejų kilometrų. Kur susirinkę vyrai gali valandų valandas gurkšnoti alų ir persimesti tik keliais žodžiais. Kur nuolat trūksta vitamino D, o kartais šaltis toks, kad net skauda.

Juk natūrali suomio būsena – santūri ir melancholiška. Suomis geriausiai bendrauja su savimi, dažnai prislėgtas, ir – patikėkite – didžiuojasi tuo! Jei laimė būtų matuojama šypsenomis, Suomija tikrai nepretenduotų į aukso medalį.

Tada kur čia šuo pakastas?

Galbūt šiaurietiška laimė tiesiog yra kitokia, giliau įsišaknijusi, ramesnė ir sunkiau apibrėžiama. Pasaulio laimės ataskaitos – kurios ir įtraukia Suomiją į viršūnes – žmonių prašoma įsivaizduoti kopėčias: nulis reiškia prasčiausią gyvenimą, o dešimt – geriausią. Taigi esate laikomas laimingu, jei jūsų dabartinis gyvenimas atitinka jūsų didžiausius lūkesčius.

O gal viską paaiškina suomių patarlė: „Laimė yra vieta tarp per mažai ir per daug.“

O gal „sisu“ – tas suomiškas niūrus ryžtas ir kantrybė – yra dar viena paslaptis?

Taigi pabandykime rasti atsakymą į šį klausimą, arba net pagauti laimės paukštę!

Suomijoje laimės pamatai tvirtai stovi ant lygybės.

Gal skaičiuose atsakymas?

Kaip žadėjau, bandau išsiaiškinti, kodėl Suomija nuolat užima pirmąją vietą laimingiausių šalių reitinguose. Ir šįkart pasitelkiu skaičius – jie kartais pasako daugiau nei šimtai žodžių, nors, žinoma, ne viską.

Suomijoje laimės pamatai tvirtai stovi ant lygybės. Pajamų nelygybė čia viena mažiausių pasaulyje – Gini koeficientas siekia vos 27 (palyginimui, ES vidurkis – kur kas aukštesnis). Absoliutus skurdas? Tik 4–5 %. Kitur Europoje šis skaičius gali siekti net 16 % ar daugiau.

Kalbant apie atlyginimus – Suomija išsiskiria savo požiūriu į sąžiningą užmokestį. Nors minimalus atlyginimas oficialiai yra apie 1252 eurus, svarbiausia – teisinė taisyklė, kad atlygis turi būti „teisingas ir pagrįstas“. Jei už tam tikrą darbą įprastai mokama 4000 eurų per mėnesį, niekas negali mokėti vos 1500 eurų, net jei sektoriuje nėra nustatyto kolektyvinio susitarimo.

Kas tie laimės pamatai?

Nemokamas ir pasaulinio lygio švietimas bei sveikatos priežiūra yra dar vienas tvirtas suomių laimės ramstis. Mokyklose visi vaikai gauna nemokamą maitinimą, kad nė vienas jų nesėdėtų pamokose alkanas. Tėvystės atostogos? Iki 9 mėnesių. O darbo sąlygos? Vidutiniškai dirbama 34 valandas per savaitę, o 5 savaičių apmokamos atostogos – visiška norma.

Taip, progresiniai mokesčiai Suomijoje yra aukšti. Bet šie mokesčiai grįžta žmonėms švietimu, sveikatos apsauga ir socialinėmis garantijomis. Beje, mokesčių skaidrumas čia tiesiog nuostabus – bet kas gali patikrinti kiekvieno Suomijos gyventojo mokestinę informaciją. Įdomu, tiesa? Net baudos už greičio viršijimą čia skaičiuojamos pagal uždarbį.

Suomija taip pat pirmauja pasaulyje pagal spaudos laisvę, o korupcija – beveik neegzistuojanti (pagal „Transparency International“ vertinimus).

Visa tai suomiams suteikia saugumo jausmą. Ir galbūt būtent tai leidžia jiems būti tokiais ramiais ir laimingais.

Bet palaukite, tai dar ne viskas. Ekonominiai rodikliai – tik viena medalio pusė. Pasaulyje yra ir daugiau šalių su gerais skaičiais, tačiau jos nelaikomos laimingiausiomis. Tad kas dar išskiria Suomiją?

Gamta Suomijoje – ne tik aplinka, tai filosofija ir gyvenimo būdas.

Gal atsakymas – gamtoje?

Ar tai, kad Suomijoje daugiau nei 70 % teritorijos sudaro miškai, o ežerų yra daugiau nei 180 tūkstančių, daro suomius laimingesnius? O jei pridėčiau vidurnakčio saulę, Šiaurės pašvaistę, klajojančius šiaurės elnius, stebuklingas žiemas, erdvės pojūtį, didelį dangų ir tyrą švarų orą?

Gamta Suomijoje – ne tik aplinka, tai filosofija ir gyvenimo būdas. Ypatinga „jokamiehenoikeus“ (liet. „kiekvieno teisė“) leidžia visiems laisvai klajoti miškuose, rinkti uogas ar grybus, plaukioti ežeruose ir stovyklauti gamtoje – net jei žemė privati. Ši laisvė ne tik stiprina ryšį su gamta, bet ir suteikia galimybę pabėgti nuo kasdienio streso.

O suomiai vertina ramybę. Daugelis vasaros vakarus leidžia vasarnamiuose ant ežerų krantų. Tokios akimirkos, kai galima įlipti į valtį, stebėti saulėlydį ar tiesiog klausytis paukščių, yra natūrali meditacija, nuraminanti protą. Tačiau vasarnamiai turi dar vieną labai svarbią savybę – padeda „įsižeminti“ ir išlaikyti tradicijas, nes vasarnamyje būtinai yra sauna. Skaičiuojama, kad šalyje yra daugiau nei 3 milijonai pirčių, o tai daugiau nei automobilių.

O gal laimė gimsta saunoje?

Sauna nėra tik vieta, kur galima nusiprausti. Tai bambagyslė, rišanti suomius su jų praeitimi. Nuo seno saunoje prasidėdavo ir baigdavosi daugelio suomių gyvenimas. Šiandien ji išlieka ypatinga vieta, kurioje nėra hierarchijos – visi čia lygūs. Karštis ir garai tarsi nupučia emocijų audras, leidžia kūnui atsipalaiduoti, protui – nurimti, o svarbiems klausimams rasti atsakymus. Ne veltui vienas suomis sakė: „Pirtyje pamiršti, kiek tau metų, kiek pinigų turi ar kokį darbą dirbi. Čia svarbu tik tai, kad jautiesi gyvas.“

Būtent saunoje ir tai, kad gamta pulsiuoja jų kraujyje, suomiai randa ramybę ir dalelę laimės. Bet ar vien to pakanka? Pasaulyje yra ir daugiau šalių su nuostabia gamta, tačiau jos nelaikomos laimingiausiomis.

Be jau minėtų – lygybės, socialinės gerovės, gamtos ir pirčių – suomiai turi dar vieną beveik mistišką savybę, nusakomą vienu žodžiu. Kas tai per savybė, ir ar ji padeda šiai tautai jaustis laimingiausiais pasaulyje?

Kai susiduriame su sudėtingomis situacijomis ar iššūkiais, mūsų „sisu“ neleidžia pasiduoti.

Kas ta mistinė sąvybė?

Tai „sisu“ – žodis, kuris neturi tikslaus vertimo jokioje kitoje kalboje. „Sisu“ išreiškia tai, kas yra Suomija. Jis atskleidžia vidinę jėgą, atsparumo dvasią ir tylų pasiryžimą eiti pirmyn nepaisant jokių kliūčių. Tai bruožas, kuris padėjo suomiams apibrėžti save kaip tautą, kai Suomija tapo nepriklausoma nuo Rusijos 1917 m. Jis taip pat buvo lemtingas 1940-ųjų žiemos kare, kai, nepaisant visų sunkumų, suomiai sugebėjo apginti savo laisvę.

Suomijos istorija per pastaruosius 100 metų sustiprino „sisu“ kaip ypač suomiško bruožo sampratą. Tačiau „sisu“ – tai daugiau nei ryžtas ar atkaklumas. Tai tylus, bet galingas įsipareigojimas tęsti pradėtą darbą net tada, kai iššūkiai tampa didesni, nei tikėtasi. Šis bruožas, puoselėtas ilgų ir atšiaurių žiemų, kai išgyvenimas reikalavo ne tik ištvermės, bet ir gebėjimo susitelkti į tai, kas svarbiausia, perduodamas iš kartos į kartą.

Tai puikiai atsispindi ir suomių versle. Tokios vertybės kaip patikimumas, sąžiningumas ir atsakomybė yra neatskiriama to, kaip veikia Suomijos įmonės ir verslininkai, dalis. Galbūt todėl bendradarbiauti su suomiais – tai daugiau nei paslauga ar produktas. Tai pasitikėjimas, kad net ir sunkiausiomis aplinkybėmis jie laikysis savo žodžio.

Būtent šios vertybės įkvepia ir Fineco komandą. Kai susiduriame su sudėtingomis situacijomis ar iššūkiais, mūsų „sisu“ neleidžia pasiduoti. Ryžtas veikti, siekti rezultato ir pasikliauti stipria vidine jėga padeda mums judėti pirmyn ir įgyvendinti tai, ką pažadėjome.

Kaip manote, ar ši tyli jėga – „sisu“ – galėtų būti raktas ne tik į suomių laimę, bet ir į ilgaamžišką sėkmę bei pasitikėjimą?

Galbūt paslaptis slypi tame, ką suomiai laiko pakankamu.

Tai kur slypi laimės paslaptis ?

Prisipažinsiu, pasaulyje, kur daugelis šalių gali pasigirti įspūdingais gerovės rodikliais ar kvapą gniaužiančia gamta, Suomijos nuolatinis pirmavimas laimės reitinguose man vis dar atrodo šiek tiek… paslaptingas.

Suomija nėra turtingiausia pasaulio šalis. Ji neturi naftos klodų, o ekonomika – kuklesnė nei daugelio kitų. Kyla klausimas: ar šios pasaulinės apklausos netyčia nesukuria šališkumo? Gal suomiai jau žino, kodėl jų klausiama apie laimę, ir atsakydami tiesiog patvirtina tai, ko iš jų tikimasi?

Bet gal atsakymas slypi ne tik jų atsakymuose ar statistikoje. Taigi kodėl suomiai laimingiausia tauta pasaulyje?

Galbūt paslaptis slypi tame, ką suomiai laiko pakankamu.

Šiaurės šalių kultūroje vis dar girdimas „Jantės įstatymo“ atgarsis: „Nemanyk, kad esi ypatingas. Nemanyk, kad esi geresnis už mus.“ Kuklumo principas, kuris daugeliui pasaulio šalių gali atrodyti keistas, suomiams tapo tvirtu pagrindu. Tai balansas tarp „per mažai“ ir „per daug“.

Kad laimė – tai ne finišo linija, o visa kelionė.

O ko verta pasimokyti iš Suomijos?

Kaip kartą pasakė profesorius Arto O. Salonenas: „Kai žinai, ko pakanka, esi laimingas.“ Suomiai netiki, kad tikroji laimė slypi pertekliuje. Jų gyvenimo filosofija – nuo santūrumo iki „sisu“ – ramios, bet tvirtos ištvermės. Tai bruožas, perduodamas per šimtmečius: ne siekti didesnio blizgesio ar lenktyniauti dėl didesnio atlyginimo, o rasti prasmę paprastuose dalykuose. Pagarba vieni kitiems, ryšys su gamta ir gebėjimas priimti gyvenimą tokį, koks jis yra – štai kur suomiai randa stiprybę.

Suomijos laimės paslaptis nėra greitas receptas. Tai ne momentinė emocija ar atsitiktinumas, o nuosekli gyvenimo filosofija. Tai gebėjimas kurti pusiausvyrą tarp poreikių ir galimybių, tradicijų ir naujų patirčių.

O ko verta pasimokyti iš Suomijos? Kad laimė – tai ne finišo linija, o visa kelionė. Tai paprastumo vertinimas, atsakomybė už savo gyvenimą ir pagarba tiems, kurie yra šalia.

Laimė slypi gebėjime pamatyti, kad mums reikia mažiau, nei galvojome, o tai, kas svarbiausia, dažnai jau turime.