Baltijos jūra – ypatinga, bet pažeidžiama

Baltijos jūra – tai unikalus gamtos stebuklas, mūsų vasaros poilsio prieglobstis. Švelnios bangos, auksinis smėlis, kvapą gniaužiantis pušų ir jūros derinys – tai vaizdas, kuris sušildo daugelio lietuvių širdis. Tačiau už šios idilės slypi vis didėjanti ekologinė tragedija. Daugiau nei 70 000 km² jūros dugno yra tapę mirties zona – vieta, kurioje beveik nėra deguonies, o gyvybė vos egzistuoja. Taigi, kodėl Baltijos jūroje yra didžiausios pasaulyje negyvosios zonos?

Kodėl Baltijos jūra tokia pažeidžiama?

Pirmiausia tai Baltijos jūra yra ypatinga dėl savo geografinių ypatybių. Ji beveik uždara – tik siauras Danijos sąsiauris jungia ją su Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu. Dėl šios priežasties vandens mainai vyksta lėtai, o jūros vandenys atsinaujina tik kas 30 metų.

Antra, į ją suteka daugybė didžiųjų upių, tokių kaip Nemunas, Vysla ir Dauguva, kurios atneša didelius kiekius gėlo vandens. Gėlas vanduo atskiedžia sūrų vandenyno vandenį, todėl Baltijos jūra yra viena mažiausiai druskingų jūrų pasaulyje.

Šis mažas druskingumas sukuria vandens sluoksniavimąsi. Lengvesnis gėlas paviršinis vanduo „plūduriuoja“ virš sunkesnio druskingo vandens dugne, ribodamas deguonies cirkuliaciją. Dėl lėtai besikeičiančio vandens teršalai kaupiasi Baltijoje metų metus, o pasekmės tampa vis dramatiškesnės. Taigi sluoksniavimasis, drauge su teršalais, sukuria tobulą aplinką hipoksijai – deguonies badui, kuris paverčia jūros dugną mirtina zona, vieta, kur beveik niekas negali išgyventi.

Negyvosios zonos – prarastos gyvybės oazės

Ir trečia priežąstis, kodėl Baltijos jūroje yra didžiausios pasaulyje negyvosios zonos – mes žmonės. Be to, kad natūralūs veiksniai prisideda prie hipoksijos, didžiausią poveikį Baltijos jūrai daro žmogaus veikla. Didžiosios upės atneša ir milžiniškus kiekius maistinių medžiagų – daugiausia azoto ir fosforo. Šios medžiagos, daugiausia iš žemės ūkio trąšų ir nepakankamai išvalytų nuotekų, skatina dumblių žydėjimą. Kai šie dumbliai miršta ir suyra, jie sunaudoja deguonį, palikdami dugno ekosistemas be gyvybės šaltinio.

Ar galite įsivaizduoti, kad ši negyva teritorija jau yra didesnė nei visa Lietuva? Dėl šio proceso Baltijos jūra tapo liūdnu rekordininku – joje yra septynios iš dešimties didžiausių pasaulio „mirties zonų“. Nors kol kas šios zonos nestebimos prie Lietuvos krantų, jų plitimas gali paliesti ir mus, jei pokyčiai nebus suvaldyti.

Kodėl tai turėtų rūpėti mums?

Baltijos jūros problemos neapsiriboja ekologiniais iššūkiais – jos veikia ir mus. Jei eutrofikacija ir hipoksija tęsis, tai gali lemti žuvų populiacijų mažėjimą, masines žūtis ir pakrantėse susikaupusius dumblių masyvus, kurie ne tik gadins vaizdą, bet ir siaubingai smirdės.

Tai taip pat reiškia, kad mūsų mėgstamos vasaros pramogos – maudynės, pasivaikščiojimai pajūryje – gali tapti tik gražūs prisiminimai.  Baltijos jūra yra mūsų bendra atsakomybė, o jos būklė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų veiksmų.

Ką galime padaryti?

Nors problema atrodo milžiniška, kiekvienas mūsų veiksmas gali padėti Baltijos jūrai atsigauti. Štai keletas paprastų, bet svarbių žingsnių:

  • Klozetas nėra šiukšliadėžė. Atsakingai elkimės su nuotekomis – aliejų, riebalus, drėgnas servetėles ir higienos priemones išmeskime į šiukšliadėžę, o ne į kanalizaciją.
  • Palaikykime ekologišką žemės ūkį. Pirkime ekologiškus produktus, rinkimės organines trąšas ir skatinkime mažinti cheminių trąšų naudojimą.
  • Prisidėkime prie aplinkosaugos. Dalyvaukime švietimo kampanijose, remkime projektus, kurie prisideda prie Baltijos jūros apsaugos.

Ši jūra nėra tik gamtos grožis – ji yra mūsų visų namai.  Tik kartu galime užtikrinti, kad Baltijos jūra ir toliau būtų neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Kiekvienas mūsų veiksmas gali būti skirtumas tarp gyvybės ir mirties jūrai. Ar esate pasiruošę imtis pokyčių?

Šaltinis: https://www.biogeosciences.net

Susisiekite su mumis ir sužinokite, kaip galime pagerinti jūsų nuotekų valymo procesus!